Raguotasis žibuoklis (Viola cornuta) – vienas dažniausiai perkamų augalų. Jį galima rasti kaip žydintį kapo puošmeną, jis puošia viešąsias žaliąsias erdves ir dažnai sodinamas, pavyzdžiui, kaip žemas sodinukas priekiniuose soduose. Augalai būna įvairių spalvų – nuo baltos iki tamsiai raudonos ar mėlynos. Augalai išgyvena šaltą temperatūrą ir šalčius. Tačiau vis tiek kyla klausimas, ar raguotos žibuoklės yra atsparios?
Ar raguotos žibuoklės yra atsparios?
Lauke augalai be problemų toleruoja iki -15°C šalčius. Iki šios temperatūros jiems paprastai nereikia specialios apsaugos. Jie dažnai net vėl žydi po trumpo šalčio, kai temperatūra vėl šiek tiek pakyla.
Žiemą raguotųjų žibuoklių lapai dažniausiai parausta, o tai reiškia, kad jos gali geriau apsisaugoti, o pastangos išsaugoti lapus taip pat yra mažesnės. Iš esmės tokia rausva spalva jiems nekenkia – priešingai, tai ženklas, kad augalai gerai ruošiasi žemai temperatūrai.
Išnyksta nepaisant žiemos atsparumo
Nors raguotas žibuoklis yra atsparus, vis tiek vėl ir vėl nutinka, kad augalai per žiemą nunyksta. Tačiau to priežastis – ne šerkšnas, o šalutinis poveikis dėl šalčio. Tik esant žemesnei nei -15°C temperatūrai augalai nebeištvermingi ir gali, bet ne visada, žūti.
Dažna priežastis, kodėl raguotas violetinis miršta esant žymiai aukštesnei temperatūrai, yra per daug arba per mažai vandens. Ypač kai žemė įšalusi, drėgmė nebegali pakankamai giliai prasiskverbti į žemę. Panašiai yra ir tada, kai ant įšalusios žemės pliaupia liūtis, nes tokiu atveju vanduo negali pakankamai greitai nutekėti ir augalai tiesiogine to žodžio prasme pūva.
Dar viena priežastis, kodėl našlaitės neišgyvena žiemos – augalas yra persenęs. Tokiu atveju dažniausiai padeda stiprus genėjimas ankstyvą rudenį. Tokiu atveju sodininkai neturi per daug dvejoti. Net jei augalas rudenį gražiai ir gausiai žydi, kiekvienas žiedas ir kiekvienas lapas jam kainuoja bereikalingą energiją. Tik radikalus genėjimas skatina naujų ūglių atsiradimą kitą pavasarį ir augalas gerai išgyvena žiemą.
Pasodinkite laiku
Kad raguotos žibuoklės gerai peržiemotų, svarbu laiku pasodinti. Vėliausiai ankstyvą rudenį augalai turi būti į žemę. Tik taip jie turi galimybę prigyti ir sustiprėti vėsiam sezonui. Tam taip pat svarbus geras dirvožemio paruošimas:
- Atlaisvinkite sodo žemę
- Įdėkite komposto
- Darbas ilgalaikėse trąšose (ragų drožlėse).
- įpilkite papildomo smėlio į sunkius dirvožemius
Dirvožemis turi būti turtingas maistinių medžiagų, bet pralaidus vandeniui. Sodo žemę taip pat galima maišyti su kompostu vazoninėje kultūroje. Kad neužmirktų, molio granules galima naudoti kaip apatinį drenažo sluoksnį.
Jei raguotos žibuoklės sėjamos tiesiogiai, jas galima sėti ištisus metus, jei žemė neužšąla. Kad augalai vėl gerai peržiemotų, tai pradėti reikėtų vėliausiai pavasarį.
patarimas: Jei raguotos žibuoklės yra izoliuotos, konkurencija nėra tokia stipri ir iš jų išsivysto energingi augalai. Augalus reikėtų atskirti vėliausiai iki rugsėjo, kad jie gerai įsišaknytų dirvoje.
žiemos apsauga
Augant lysvei, apsauga nuo žiemos paprastai nėra būtina, nes raguotos žibuoklės ištveria iki -15°C. Jiems pavojinga tampa tik pasodinus ant kapų ar į vazonus. Visų pirma, yra didelė rizika, kad bus pažeistos jautrios, smulkios šaknys. Ant lysvių ar kapų pakanka, jei našlaitės yra padengtos eglės šakelių sluoksniu. Svarbu, kad šakos tvirtai negulėtų ant augalų.
Raguotas žibuokles vazoninėje kultūroje reikia ypatingos apsaugos:
- Puodą uždenkite eglės šakomis arba vilna
- Apvyniokite puodą kartono sluoksniu
- Paaukštintas puodo išdėstymas, kad vanduo galėtų nubėgti
patarimas: Puodams apvynioti ir apsaugoti nuo šalčio labai tinka burbulinė plėvelė, kuri dažnai naudojama kaip pakavimo medžiaga.
Raguotos žibuoklės žiemoja
Nors raguotas violetinis yra atsparus, kartais prasmingiau žiemoti augalus apsaugotose vietose labai atšiauriose vietose. Ypač vazoninės kultūros augalai gali būti peržiemoti be šalčio. Žiemos saugykla turėtų atrodyti taip:
- Temperatūra: maksimali 10°C
- Drėgmė: vidutinė (netinka drėgni rūsiai)
- šviesa: ryški
- reguliarus oro keitimas
Žiemos saugyklose raguotas žibuoklės turi būti nuolat drėgnos, tačiau žemė neturi būti šlapi. Tokiu atveju gali atsitikti taip, kad tiesiai ant žemės gulintys lapai pradeda pelyti. Kol našlaitės patenka į žiemos saugyklą, jas dar reikia nupjauti. Žiedai ir seni lapai, ypač esantys arti žemės, turi būti pašalinti.
Peržiemojimas neužšąlančiose patalpose, nors Viola cornuta yra ištverminga, turi privalumą, kad pavasarį augalai būna stipresni ir greičiau išnešioja pirmuosius žiedus.
pastebėti: Nepaisant galimybės jas peržiemoti apsaugotose patalpose, raguotos žibuoklės netinka kaip kambariniai augalai. Aukšta temperatūra ir žymiai sumažėjusi dienos šviesa sukelia jiems stresą ir dažniausiai miršta po kelių savaičių šiltose patalpose.
Turėtumėte reguliariai tikrinti, ar našlaitės žiemos saugyklose nėra užkrėstos kenkėjais. Ypač problema gali tapti amarai. Tokiu atveju šalnų dienomis augalus galite trumpam išleisti į lauką. Dėl to amarai dažniausiai greitai pabėga, nes jiems dar per šalta temperatūra.