Šviežia, žalia veja yra kiekvieno sodininko pomėgis pasididžiavimas. Be vandens, šviesos ir maistinių medžiagų, dirvožemio pH vertė vaidina pagrindinį vaidmenį jo augimui. Nes veja gali pasisavinti teikiamas maistines medžiagas ir integruoti jas į savo medžiagų apykaitą tik tada, kai jos pH yra tinkamas. Čia paaiškiname, kaip teisingai išmatuoti dirvožemio pH vertę ir kaip ją galima pagerinti optimalaus pH diapazono kryptimi.
Idealus pH vejai
Deja, nėra vienos idealios vejos pH vertės. Kadangi kiekviena maistinė medžiaga gali būti optimaliai pasiekiama augalų, kurių pH diapazonas yra šiek tiek kitoks. Kadangi negalite tiesiog kartkartėmis pakoreguoti atskiros maistinės medžiagos vertės, svarbu rasti optimalią terpę skirtingiems poreikiams patenkinti. Jei tikite specializuota literatūra, šios vidutinės vertės geriausiai tinka, kad veja augtų kuo geriau:
- Lengvi, smėlio dirvožemiai: 5,2–6,0
- Sunkios, molingos dirvos: nuo 6 iki daugiausiai 6,5
Jei dirvožemio sudėtis yra kažkur tarp šių kraštutinumų, vejos pH vertė taip pat turi būti sureguliuota iki vidutinės vertės.
Išmatuokite pH
Patikimiems teiginiams apie dirvožemio savybes reikalingas patikimas ir tuo pačiu paprastas matavimo metodas. Nes tik tada, kai matavimo rezultatai yra patikimai teisingi, galima daryti išvadas apie būtinas priemones dirvožemiui pagerinti. Šie matavimo metodai yra tinkami naudoti sodininkams mėgėjams ir vejai bei jos augimo pagrindui:
- pH matavimo juostelės
- Bandymų rinkiniai su reagentais
- dirvožemio analizė
- Matavimo prietaisai (vadinamieji pH matuokliai)
- rodyklės augalai
matuokliai
pH matavimo juostelės yra iš anksto apdorotos popierinės juostelės, kurios rodo vandeninio tirpalo pH vertę. Dirvožemio vertei nustatyti dirvožemio mėginys sumaišomas su distiliuotu vandeniu ir pakoreguojama juosta. Tikslią pH vertę galima nuskaityti iš lyginamosios skalės, pagrįstos juostelės spalvos pasikeitimu.
bandymų rinkiniai
Panašiai kaip bandymo juostelės, bandymo rinkiniai veikia su reagentais. Pagal instrukcijas grynu vandeniu paruošiamas dirvožemio mėginys, o po to pridedama tiriamoji tabletė. Besivystanti tirpalo spalva rodo dirvožemio pH.
dirvožemio analizė
Sudėtingiausias, bet ir tiksliausias yra dirvožemio analizės paruošimas laboratorijoje. Tam paimamas dirvožemio mėginys ir siunčiamas analizei. Be pH vertės, nustatomi ir visi kiti esminiai dirbamo dirvožemio veiksniai, pavyzdžiui, maistinių medžiagų kiekis.
Elektros prietaisų matavimai
Vadinamieji pH matuokliai nustato dirvožemio rūgštį pagal vandeninio tirpalo, sukurto iš dirvožemio mėginio, elektrinį laidumą. Tačiau didelio našumo matavimo prietaisai yra labai brangūs ir dažniausiai yra laboratoriniuose reikmenyse. Kuo paprastesnis pH matuoklis, tuo dažniausiai rezultatai netikslesni.
pavojų: Vėl ir vėl skaitoma apie labai nebrangius kelis matavimo prietaisus, kurie nustato ne tik dirvožemio rūgštingumą, bet ir šviesos ryškumą, temperatūrą, drėgmę. Būkite aiškiai įspėti dėl šių įrenginių. Dažniausiai tai yra pigūs Tolimųjų Rytų gaminiai, kurie patikimai nenustato jokios tariamai nustatomos vertės ir suklaidina sodininką mėgėją, rūpinantis veja, užuot jį remiantys.
rodyklės augalai
Vadinamieji indikatoriniai augalai yra natūrali alternatyva grubiai nustatyti dirvožemio rūgštingumą. Priklausomai nuo pH vertės, tam tikros augalų rūšys pirmenybę teikia ir taip nurodo apytikslį rūgštingumą arba šarmingumą. Žinoma, jie neatstoja pastangų atlikti papildomus matavimus, kad būtų galima tiksliai nustatyti. Gerai žinomi ir lengvai atpažįstami indikatoriniai augalai:
Rūgštiems dirvožemiams
- rūgštynės
- našlaitės
- medienos rūgštynės
- asiūklis
Šarminiams dirvožemiams
- kiaulpienė
- vyšnias
- paskos gėlė
- dilgėlė
- aguonos
- šaltalankis
Čilės miško rūgštynės, Oxalis valdiviensis
pagerinti pH
Jei daroma išvada, kad dirvožemio vertė vejai įdirbti nėra optimali, yra dvi galimybės. Jei vertė yra per didelė, ji yra per šarminė. Tokiu atveju jį reikia sumažinti pridedant rūgšties. Kita vertus, jei vertė yra per maža, tai reiškia, kad dirvožemis yra per rūgštus. Tokiu atveju vertė turi būti padidinta pridedant šarminių medžiagų. Tačiau kaip praktiškai galima pakoreguoti pH vertę ir kokios medžiagos tinka dirvožemiui gerinti?
pH mažinimas
Galiausiai, norėdami sumažinti per didelę vertę, turite į dirvą įpilti rūgšties. Tai geriausiai veikia, jei į dirvą įterpiama į dirvą panašių natūraliai didelio rūgštingumo medžiagų:
- durpės
- Ąžuolo statinės kompostas
- Spygliuočių dirvožemis (dirvožemis iš arti spygliuočių)
- Geležies sulfatas (sieros rūgšties druska)
- Vynuogių išspaudos (kietos vynuogių spaudimo liekanos gaminant sultis arba vyną)
- Spygliuočių ir ąžuolo lapų mulčio sluoksnis
- Siera (ypač labai sutankėjusiose dirvose)
- Lietaus vanduo (drėkinimui vietoj vandens iš čiaupo)
pH padidėjimas
Kita vertus, jei veja per rūgšti, reikia pakelti pH vertę. Priešingai nei gana platus įprastų priedų, mažinančių vertę, sąrašas, jai padidinti naudojamos tik labai nedaug medžiagų:
- Kalio hidroksidas (kaustinis kalis)
- kalio karbonatas
- soda
- Maltos kalkės
Kad ir kokią medžiagą pasirinktumėte dirvai pagerinti, optimaliausia būtų ją įterpti prieš sėjant veją. Tada priedus galima paskleisti ant dirvožemio ir tiesiog įterpti į viršutinį dirvožemio sluoksnį kapliu, kasimo šakėmis arba motoriniu kapliu. Tačiau dažnai atsitiks taip, kad po sėjos pastebėsite, kad maži augalai netinkamai vystosi arba esama veja tampa negraži ir nebevesta. Tokiais atvejais užpildai turi būti tolygiai paskirstyti po veją ir įterpti tik saikingai. Geras variantas yra visa tai derinti su pavasariniu mulčiavimu, o šaknų sistemos atlaisvinimu vienu metu dirbti kompostu, siera, kalkėmis ir pan. Tačiau įdirbti nereikėtų pernelyg intensyviai, nes kitaip gali atsirasti žala augalams, o tai taip pat gali neigiamai paveikti dirvožemio balansą.
patarimas: Jei veja jau yra, gali būti prasminga griebtis „cheminių“ dirvožemio gerinimo variantų, t. y. sieros, geležies sulfato ir kt. Šios medžiagos yra miltelių pavidalo, todėl jas galima lengvai paskleisti ant vejos. Vien laistydami ar lyjant jie gerai įsiplauna į dirvą ir gali ten dirbti be papildomų pastangų.