Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Paparčiai yra gražūs žalumynai, tinkantys šešėlinėms sodo vietoms arba lengvai prižiūrimi kambariniai augalai. Kuri vieta ypač tinkama paparčiams, galite sužinoti mūsų vadove.

Trumpai tariant

  • dažniausiai nuo pusiau pavėsio iki pavėsio, idealiai tinka paparčiui
  • Dirvožemis šviežias arba drėgnas, turtingas humuso ir gana rūgštus
  • Miško paparčius sodinkite medžių ar pastatų pavėsyje
  • kai kurie paparčiai taip pat tinka saulėtesnėms ir sausesnėms vietoms
  • Kambarinius paparčius auginkite kuo vėsiau ir esant didelei drėgmei

Vieta paparčiui sode

Gamtoje paparčiai auga miškuose po aukštais medžiais ir geriausia gana rūgščioje, humusingoje ir drėgnoje dirvoje. Sodo paparčiams tai reiškia, kad jiems reikia panašios vietos klestėti. Tačiau būkite atsargūs: ne kiekvienas papartis tokioje vietoje jaučiasi patogiai, kai kurios rūšys turi savo, šiek tiek kitokius poreikius. Iš esmės ekspertai išskiria dvi skirtingų gyvybės formų ir augimo formų rūšių grupes, kurioms taikomos skirtingos vietos specifikacijos.

Staliuko liežuvinis papartis (Asplenium scolopendrium) sode

rozetiniai paparčiai

Kai dauguma žmonių galvoja apie paparčius, jie galvoja apie vešlius, daugiasluoksnius, piltuvo formos lapelius. Tai dėl jiems būdingos augimo formos vadinamieji rozetiniai paparčiai, kurie kartais dar vadinami miško paparčiais. Tada jie auga pavėsingose ir vėsiose vietose miškuose ir šviežioje iki drėgnoje, humusingoje dirvoje. Šioms paparčių rūšims taip pat reikia tinkamos vietos sode:

  • po medžiais ar aukštesniais krūmais
  • arba prie medžio krašto, priešais sienas
  • humusingoje, prinokusioje ir gana rūgščioje dirvoje
  • puikiai tinka sodams su spygliuočiais
  • netinka pilnai saulei
  • jei įmanoma, be tiesioginių saulės spindulių

Sodinimas naujai sukurtuose soduose, pavyzdžiui, statant namą, yra problemiškas. Problema ta, kad ką tik pasodinti medžiai vis dar per maži, kad mestų pakankamą šešėlį, o dirvožemis dar nėra pakankamai subrendęs. Tai reiškia, kad, viena vertus, dirvožemis vis dar yra tvirtas ir nepakankamai purus dėl statybinės technikos naudojimo, o kita vertus, ilgainiui turi išsivystyti sveikas, humusingas dirvožemis. Tai užtrunka kelerius metus, per kuriuos gali augti ir medžiai bei krūmai.

Rozetinių paparčių rūšys

Šios grupės paparčiai apima šiuos populiarius sodo paparčius:

  • šonkaulio papartis (Blechnum spicant): iki 75 centimetrų aukščio, reikalinga didelė dirvožemio ir oro drėgmė
  • stručio papartis (Matteuccia struthiopteris): taip pat piltuvinis papartis, iki 130 centimetrų aukščio, idealiai tinka sodinti palei tvenkinio kraštą
  • karališkasis papartis (Osmunda regalis): iki dviejų metrų aukščio, idealiai tinka neturtingoms, molingoms ir šiek tiek užmirkusioms dirvoms.
  • Wood Lady Fern (Athyrium filix-femina): iki 90 centimetrų aukščio, po aukštais medžiais jaučiasi kaip namuose
  • aukso spalvos papartis (Dryopteris affinis): pusiau pavėsingoms ir pavėsingoms vietoms, šviežiai ir drėgnai dirvai
  • Plokščiasis filigraninis papartis (Polystichum setiferum 'Herrenhausen'): plokščias augalas, puikiai tinka humusingo, drėgno dirvožemio dirvožemiui iš dalies pavėsingose vietose, pritaikomas
  • papuošalų papartis (Athyrium niponicum): taip pat japoninis vaivorykštinis papartis, tinkamas šviežioms ir drėgnoms vietoms, pritaikomas ir tvirtas
  • raudonojo šydo papartis (Dryopteris erythrosora var. prolifica): humusingoms dirvoms po aukštais medžiais
  • Plačiauodegis erškėčių papartis (Dryopteris dilatata): reikalinga labai humusinga ir maistinga dirva
Šoninis papartis (Blechnum spicant), karališkasis papartis (Osmunda regalis), papartis (Athyrium filix-femina), auksaspalvis papartis (Dryopteris affinis) (iš kairės į dešinę) ir stručio papartis (Matteuccia struthiopteris)

Taisyklės išimtis – stairo liežuvinis papartis (Asplenium scolopendrium), kuris natūraliai auga kalnų miškuose, todėl jam reikalingas skurdus, kalkingas ir uolėtas dirvožemis. Rūšis užauga iki 40 centimetrų aukščio ir, priešingai nei kitos rūšys, turi odiškus ir lygius lapus.

Patarimas: Vietinis stairo liežuvinis papartis taip pat išsiskiria iš kitų paparčių kitais atžvilgiais: priešingai nei daugelis kitų, šis papartis toleruoja vietas su giliais šešėliais ir išgyvena labai mažai šviesos.

Rozetiniai paparčiai su specialiais vietos reikalavimais

Rozetiniams paparčiams priklauso ir vadinamieji sieniniai paparčiai, tačiau jiems keliami kitokie vietos reikalavimai nei jau minėti atstovai. Šios rūšys auga gamtoje arba uolose, todėl jas galite auginti sode, pavyzdžiui, ant sausų akmeninių sienų arba alpinariume. Tačiau būkite atsargūs: daugelis šių paparčių turi labai specifinius dirvožemio reikalavimus arba auga tik tam tikrose uolienose.

  • Ruda blužnies žolė (Asplenium trichomanes): tinka pusiau pavėsingiems akmeniniams augalams, sienų sandūroms ar medžių kelmams, vazonams ar loviams, reikia humusingos, drėgnos dirvos
  • blužnies papartis (Cetreach officinarum): gali nusėsti ant sausų natūralaus akmens sienų, toleruoja šilumą
  • Mažasis skydinis papartis (Polystichum setiferum 'Congestum'): gali stovėti ir saulėtoje vietoje, jei dirva pakankamai drėgna
Rudasis blužnies papartis (Asplenium trichomanes), blužnies papartis (Cetreach officinarum) ir mažas skydinis papartis (Polystichum setiferum 'Congestum') (iš kairės į dešinę)

Patarimas: Jei sode neturite aukštų medžių, daugelis miško paparčių gali stovėti ir pastatų ar sienų šešėlyje. Tačiau būtina sąlyga yra tai, kad būtų laikomasi dirvožemio sąlygų reikalavimų.

šliaužiantys paparčiai

Be miško paparčių, yra ir antroji rūšių grupė, kuri mieliau auga atvirose vietose. Šiuos paparčius galite atpažinti iš šliaužiančio šakniastiebio, leidžiančio jiems plisti net ant akmenuoto ir sauso dirvožemio – šie substratai nelabai tinkami sporoms. Be to, šių paparčių lapeliai neauga kartu rozetėmis, o auga atskirai išilgai išsišakojusio šakniastiebio. Laikui bėgant susidaro tankios, plokščios kolonijos, todėl šliaužiantys paparčiai netinka mažiems sodams arba jų augimas turi būti ribojamas. Rūšis labai tinka žemės dangai.

Šios rūšių grupės paparčiams galimos įvairios vietos:

  • Polipodija (Polypodium vulgare): nekalkintam, smėlingam dirvožemiui ar uolienų plyšiams, toleruoja sausrą
  • Himalajų Veneros plaukai (Adiantum venustum): saulėtos ir pusiau pavėsingos vietos su šviežiu dirvožemiu, vėsios
  • Ruprechtsfarn (Gymnocarpium robertianum): kalkingoms, uolėtoms dirvoms ir iš dalies pavėsingoms arba pavėsingoms vietoms
  • pelkės skilties papartis (Thelypteris palustris): labai drėgnoms dirvoms, idealiai tinka sodinti aplink tvenkinius ir upelius
  • laužti (Pteridium aquilinum): smėlingiems ir smėlingiems, humusingiems dirvožemiams iš dalies pavėsingose arba pavėsingose vietose
  • lūpinis papartis (Cheilanthes lanosa): sausai ir gerai drenuotai dirvai saulėtose arba iš dalies pavėsingose vietose
  • ąžuolinis papartis (Gymnocarpium dryopteris 'Plumosum'): iš dalies pavėsingoms vietoms su šviežia žeme po aukštais medžiais
Polypodium vulgare, Himalajų venų plaukas (Adiantum venustum), lūpinis papartis (Cheilanthes lanosa), ąžuolinis papartis (Gymnocarpium dryopteris 'Plumosum') (iš kairės į dešinę) ir žalvarnis (Pteridium aquilinum)

Patarimas: Prieš pirkdami būtinai pasidomėkite, kokią dirvą ir vietą paparčiams rekomenduoja gamintojas. Tada nebus jokių nemalonių staigmenų.

Vieta paparčiui kaip kambariniam augalui

Paparčiams, auginamiems kaip kambariniai augalai, taip pat reikalinga vieta be tiesioginių saulės spindulių, todėl labai tinka palangė, nukreipta į šiaurę. Tačiau erdvė patalpoje taip pat neturėtų būti per tamsi: idealiai tinka saulėta ar pusiau pavėsinga vieta, nes ji geriausiai atspindi gamtos sąlygas. Papartį padėkite ant substrato arba kultivuokite kabantį nuo lubų kaip kabantį augalą. Tačiau patalpų paparčiams temperatūra ir drėgmė yra daug svarbiau nei šviesos kiekis. Kad augalai jaustųsi patogiai, neturi būti per šilta. 15–20 °C dieną idealiai tinka daugeliui rūšių. Paparčiams reikia ir didelės drėgmės, todėl kiekvieną dieną augalus reikėtų purkšti vandeniu be kalkių.

Elninio liežuvio papartis (Asplenium scolopendrium) vazonėlyje

Patarimas: Ar jūsų paparčio lapai pagelsta? Tada augalas greičiausiai bus per saulėtas ir turėtų būti dedamas į šešėlinę vietą.

Dažnai užduodami klausimai

Kodėl papartis gauna rudus lapus?

Rudi lapai ant paparčių gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai tai visiškai normalu, nes daugelis sodo paparčių yra tik lapuočiai, todėl jų lapai paruduoja. Tačiau pavasarį jie vėl išdygsta. Tačiau kambarinių paparčių ruda spalva dažniausiai atsiranda dėl per sauso oro. Vienintelis dalykas, kuris padeda, yra išlaikyti aukštą drėgmę, imantis atitinkamų priemonių (pvz., purškiant augalą).

Kuriame kambaryje kambario papartis jaučiasi patogiausiai?

Net jei kambarinis papartis atrodo gražiai: šviesa skendinti ir žiemą šildoma svetainė jam nėra tinkama vieta. Geriau augalą pastatyti vėsiame ir dažniausiai šešėliniame miegamajame arba vonios kambaryje. Vonioje augalas jaučiasi kur kas patogiau dėl žymiai didesnės drėgmės, tačiau oras svetainėje dažniausiai jam būna per sausas.

Kokie paparčiai tinka kambariniams augalams?

Yra daugybė gražių paparčių, skirtų patalpų kultūrai. Ypač rekomenduojami patrauklūs ir lengvai prižiūrimi blužnies paparčiai, pvz., populiarusis paukščių lizdų papartis (Asplenium parvati), tvirtas Asplenium nidus su plačiais lapais arba gražus Asplenium antiquum 'Osaka' su dantytais lapais. Taip pat labai populiarūs raginiai paparčiai (Platycerium) su būdingos formos gniūžtėmis arba smulkiaplunksnieji kardpaparčiai (Nephrolepis). Ypatinga retenybė – Tasmanijos medžių papartis (Dicksonia Antartica).

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Sodo augalai